Pusantrų metų su rytiniais puslapiais. Mūsų ,,ilgalaikių“ santykių paslaptis.

 

 

DSC_0914
Visi dvylika rytinių puslapių tomų. Paskutinį su rankomis ir saule (kamehame banga?) pirkau Norfoje, jo viršelio dizainas yra genialus 😀 Galima sakyti, turiu naują motyvaciją tęsti rašymą, kad galėčiau supirkti keisčiausius sąsiuvinius iš Norfos. Nujaučiu, kad niekad jų nepritrūksiu. Win win.

Prabėgo jau pusantrų metų, kai parašiau pirmąjį rytinių puslapių sakinį. Pačiai kartais sunku patikėti, kad va jau nuo 2018-ųjų sausio vidurio kiekvieną rytą, kur bebūčiau, atsiverčiu sąsiuvinį ir parašau tris puslapius minčių srauto.  O prieš dešimt mėnesių pirmąsyk viešai pasidalinau apie patirtį juos rašant. Jei norite daugiau priešistorės apie rytinius puslapius, sužinoti, kaip juos rašyti ir atrasti širdelėmis sužymėtų privalumų,  pirmasis įrašas štai čia >>.

 

Prisipažinsiu, mane labai džiugina sutapimas, kad po šio įrašo, pradėjau dažniau girdėti apie lietuvaičių patirtis rašant rytinius puslapius. O ir mano blog`o lankomumo statistika labai džiugina, nes kasdien čia apsilanko bent keli žmonės, kuriuos Google nuveda į įrašą apie rytinius puslapius. Reiškia tema verta dėmesio, populiarėja ir yra reikalinga.

Po mano devynis rašymo mėnesius žyminčio įrašo, bent kokie penki pažįstami prisipažino, kad jo įkvėpti pabandė rašyti rytinius puslapius. O kiek dar yra neprisipažinusių! Slaptų gerbėjų! Po metų rašymo vedžiau mini seminarą apie puslapius ir visi dešimt dalyvių po mano kalbos pakėlė rankas, parodydami, kad bent jau pabandys juos pradėti rašyti. Po mėnesio, mano žiniomis, trys žmonės (ne)reguliariai vis dar rašė ryto puslapius.

Deja deja, dauguma pradedančių rašyti, greitai meta rašymą. Visokiausių pasiteisinimų teko girdėti, dažniausias, žinoma, – laiko stoka. Taip, išties, pusvalandį rytinio laiko skirti rašymui yra šiokia tokia prabanga. Bet sąskaita mūsų visų vienoda – miegas ir gyvenimas. Tad šiuo klausimu turime beveik vienodas galimybes.

rytiniai puslapiai
Taip romantiškai su saulėlydžiu dabar rašau šį blog`o įrašą apie rytinius puslapius.  O va pačių rytinių puslapių su kompiuteriu nė negalvokite rašyti!

Kartais vis susimąstau, kas mane verčia rašyti kasdien ir net negalvoti apie sustojimą. Kodėl man pavyksta tęsti, o štai kai kuriems taip sunku į kasdieninę rutiną įtraukti rašymą?

Pirmąjį dienoraštį pradėjau rašyti dvylikos (buities fiksavimai, pasipiktinimai dėl telenovelės serijos, paslaptis apie truputį sugadintas žaliuzes, – žodžiu, ko daugiau tikėtis iš tokio amžiaus… 🙂 ) ir nuo to laiko jis manęs nepaleido. Su mažesnėmis ar didesnėmis pertraukomis. Tad rytiniai puslapiai gana organiškai perėmė buities, būties fiksavimo ir kartais pasipiktinimo dėl gyvenimo telenovėlės funkcijas ;D

Rašymas man visada atrodė svarbus minčių išsigryninimui, išsipasakojimui, pasidalinimui, vienatvės išsklaidymui, savo vidinio augimo fiksavimui. O dabar kasdien turiu tikslą rašyti, tikra dovana!

Nuostabi mano rytinių puslapių varianto dalis –  afirmacijos (pozityvūs teiginiai). Jei minčių srauto išsirašymas padeda išsivalyti galvą ir išsirašyti, tai afirmacijos turbūt atlieka stebuklingos lazdelės funkciją ir galvą bei gyvenimą pripildo daugiau šviesos, galimybių ir išminties. Čia galima būtų įkišti frazę ,,svajok atsargiai“, nes savo afirmacijomis pranešu Visatai apie tai, ko noriu, ir ji visai linkusi išpildyti tuos mano norus, kartais vien jai težinomais keliais. Kai stovi prieš 50+ vaikų ir mokytojų auditoriją ir kalbi apie kūrybiškumą (o juk norėjau dalintis įkvėpimu… Tai še tau, prašom) arba prašai papildomų pajamų ir pasipila užsakymai/darbo pasiūlymai, su kuriais tenka išeiti iš komforto zonos, tačiau išeiti su papildomais pinigais kišenėje.

Rytiniai puslapiai
Rytinių puslapių sąsiuviniai. Nuo miego nukirstas pusvalandis išmoko rašyti gydytojo raštu.

Noriu palyginti savo rytinių puslapių rašymą su įsimylėjimu. Pradžioje, dievaži, viskas atrodė taip nuostabu, stebuklinga, po rašymo jausdavausi lyg ant sparnų, norai greičiau pildydavosi, kalbėdavau apie puslapius degančiomis akimis, paslaptingai šypsodavausi suprasdama, kad čia jų darbas, jog kažkas įstabaus vyksta. Bet mėnesiai bėgo, ir aš nenoriu nieko apgaudinėti,  į mūsų santykius atėjo daug rutinos, kuomet viską darai tiesiog iš įpratimo, tačiau žinai, kad be to tu prarasi didelę dalį savęs. Šioje vietoje dramatiškai nubraukiama ašarėlė…

Na, rimtai, žmonės, aš tikrai dabar neidealizuoju šito rašymo (kaip galbūt pirmais mėnesiais) ir neberekomenduoju jo kaip stebuklo bet kam (ne visiems to ir reikia – rašymo ir stebuklo), bet įprotį taip įauginau į savo dieną, o rašymas toks naudingas psichinei sveikatai ir savęs pažinimui, kad, jaučiu, jog rašysiu dar ilgai ilgai… Ir laimingai 🙂 Juk taip įdomu, ką dar atrasiu!

Todėl, jei norite ilgalaikių santykių su rytiniais puslapiais, turite:

  • pradėti juos rašyti.
  • turėti rašymo tikslus (išsipasakoti/ sapnus išrašyti/ fiksuoti buitį/ pasikapstyti po save/ išlaisvinti kūrybišką rašymą/…).
  • matyti rašymo privalumus ir už jų kabintis.
  • sveikai pasikoreguoti dienotvarkę, kad rašymas nebūtų rakštis joje, bet organiškai įsilietų į dienos ritmą.
  • pasidarykite iš rašymo malonų ritualą. Šalia kavos puodelis/ balkonas/ aromaterapija/ glostomas katinas/ maloni muzika ir pan. Rekomenduoju nueiti prieš tai į tualetą, nes mintys apie jį trukdys rašymui.
  • susirasti bendraminčių ratą, kuris motyvuos (apie jį skaitykite šio įrašo pabaigoje).

Jau ar tik pusantrų metų? Galiu pradėti jaustis truputį juokingai, tarsi apie savo stiprius santykius porindama moteriai, kuri su savo vyru petys į petį jau virš penkiasdešimt metų. Štai pati rytinių puslapių pradininkė Julia Cameron juos rašo virš 25-erių metų ir greičiausiai yra bent šimtas žmonių, kurie tik truputį nuo juos atsilieka. Julia pasakoja istoriją, kai per jos knygos pristatymą, dalijant autografus, prie jos priėjo vyras ir padėkojo už rytinius puslapius, kurie pakeitė jo gyvenimą. Jis per 25-erius metus (tiek tada buvo metų nuo knygos ,,The Artist`s Way“, kurioje aprašyti rytiniai puslapiai, išėjimo) praleido tik vieną dieną. Ir būtent tada jis ypač sunkios būklės gulėjo ligoninėje…  Tai mano auksinis pavyzdys, dėdė motyvatorius. Turėčiau jo nuotrauką – pasikabinčiau ant sienos, garbės žodis.

Aš labai tikiuosi, kad šis mano įrašas taps ir jums šiokia tokia motyvacija pradėti rašyti rytinius puslapius. Arba juos tęsti. O, kad mūsų rytinių puslapių ryšys neapsiribotų tik retais blog`o įrašais ar pokalbiais, sumąsčiau sukurti Facebook grupę skirta mums apie juos.  Nes kuo toliau, tuo labiau įsitikinu bendruomenės galia, kaip svarbu turėti palaikančių bendraminčių ir dalintis.

Kviečiu jungtis bei suinteresuotus draugus kviestis:  https://www.facebook.com/groups/352187935669348/

Iki pasimatymo!

 

Su meile, iš balkono, jau saulei nusileidus, ne Džuljeta, o

Akimirkų Gaudyklės Jolanta.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s